-
Ką čia slėpti, žiauriai mėgstu saldainius. Kai vaikystėje manęs klausdavo, kuo būsiu užaugus, sakydavau, kad saldainių fabriko direktorė. Bet bėgant metams vis tiek atsivalgai tų kregždučių, aguonų ir pupų… Tai šiandien susibūriau sau naujus saldainius! Nuo šiol jie mano mėgstamiausi ir mielai būčiau tokių fabriko direktorė.
-
Neseniai vienas žmogus, sakydamas man komplimentą, pasidalino įdomia mintimi, kad “dalyba yra daugyba”. Ilgai apie tai galvojau ir supratau, kad mano gyvenime tikrai taip yra. Kuo daugiau atiduodu, kuo daugiau stengiuosi, tuo daugiau sulaukiu grąžos. Būtent todėl, skubu dalintis ir savo šeimos, jau tradicija tapusiu, maisto fiestos sekmadieniu.Žiemiškas oras nesutrukdė jaustis pavasariškai, tad buvo ir ridikėlių/svogūnų laiškų salotų, ir minkštučių grill kepsnių ir lietuviškų krevečių nuodėmingam padaže. O kadangi bikinio sezonas, panašu, neskuba, tai dar ir karšto, tystančio sūrio pasigrilinom.
-
Šv. Velykos nuo seno yra gardžiausių kepinių metas. Puriausi pyragai, balčiausios pynės ir bandelės, turtingo skonio keksai ir keksiukai – nei vienos Velykos be šio gėrio nepraėjo ir nepraeis. O kadangi jau pats metas planuoti šventinį meniu, tai atnešu įspūdingo dvispalvio marmurinio kekso receptą. Patikėkite, jis bus tikras išsigelbėjimas, nes beveik neatims laiko, kurio ir taip reikės begalės ne tik mišrainėms ir liežuviams paruošti, bet ir margučiams nudažyti. Šis keksas negali nepavykti, tik svarbu pasirinkti aukštos kokybės produktus. Aš kepiniams visada naudoju naminius, savo vištelių, kiaušinius ir kauno grūdai „Ekstra“ miltus. Su jais labai lengva dirbti, nes tešla nesušoka į gumuliukus, miltai pastovėję išbrinksta ir visada suteikia kepiniams papildomo purumo.
-
Man tai visiškai nerealus patiekalas, nes laiko sąnaudos juokingos, o skonio iki dangaus. Patiekalas, kilęs iš Valensijos krantų, panašus į paelą, bet Fideua yra su makaronais, o ne su ryžiais.
-
Paprastai, kai visi pro šefai, Facebooko maisto guru ar random milenialsai turi 30 d brandintą antrekotą, kepa iš jo steiką. Būtinai medium rare, rare ar dar kažkaip ten su daug R raidžių. Užpila Peppercorn padažu ir pridaro kalną sexy nuotraukų. Bet kai aš gaunu tokį antrekotą, mano vidinė gaspadinė, manęs net neatsiklausus, traukia puodą, galanda peilį ir puola ruošt befstrogeną. Ir žinot, ką tik pavalgiau ir galvoju, kad myliu tą gaspadinę, nes tai yra jaukiausias ir turtingiausias patiekalas, koks galėjo įvykti iš to gražaus jautienos gabaliuko. Gaminau, žinoma, Grand feu puode, kuriame patiekalas dar ilgai buvo šiltas, tad praeidama vis ir įkišu ten šakutę tikiuos baigsis greičiau, nei sprogsiu.
-
Norite suspindėti prieš svečius ar šeimą savo kulinariniais sugebėjimais? Tuomet ateinu į pagalbą. Nežinau ar kas gali atsispirti senam, nostalgiškam, visiems gerai žinomam ir vaikystės prisiminimus sukeliančiam Medaus tortui? Ruoškime novatoriškiau vyniotinį! Būtent tuos senovinius prisiminimus sužadinti, kremą visada darau tik iš grietinės ! DVARO grietinės kuri yra 40% riebumo ir jos kremui niekaip kitaip ruošti nereikia, tiesiog permaišyti su kitais produktais. Tad pažadu 15 minučių darbo ir esate nugalėtojai torto rinkimuose.
-
Pats metas plikytiems pyragaičiams. Protiflorai, eklerai ar tiesiog plikyti pyragaičiai, vadinti galime kaip patogiau, bet tai nostalgijas keliantis kepinys iš mano vaikystės. Prancūzų virtuvės šedevras iš kokybiškų lietuviškų produktų 🙂 Orinis pyragaitis tirpstantis burnoje, o kremą renkuosi riebesnį. Man labiau patinka varškės kremas nei vien iš grietinėlės. Renkuosi 15% DVARO varškę ir 35% DVARO grietinėlę ir visada esu užtikrinta savo pergale, šių kokybiškų produktų net nereikia kažkaip ypatingai plakti , kelios minutės ir šis duetas tampa kreminės, aksominės konsistencijos.